- išeigus
- išeigùs, išeigi̇̀ bdv. Išeigùs žmogùs.
.
išeigus
Look at other dictionaries:
išeigus — išeigùs, ì adj. (4) kuris mėgsta išeigas, pramogas: Išeigùs žmogus, kurs, kas tik jį pakviečia, visur išeina: į podžius, kvieslius, piršlius, svietkus J. Pats gaspadorius švelnus, neišeigus, skaistus, nežibąs, visur viežlybas ir nekleidus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išeigi — išeigùs, išeigi̇̀ bdv. Išeigùs žmogùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išeiginis — 2 ìšeiginis, ė adj. (1), išeigìnis (2) 1. → išeiga 1: Sunku nepastebėtam išeiti pro išeigines (didžiąsias, gerąsias) duris rš. 2. → išeiga 2: Jie galėjo laisvai kilnotis, palikti tą žemę, tik apmokėję tam tikrą išeiginį mokestį rš. 3. J, Š, Als … Dictionary of the Lithuanian Language
išeiglus — išeiglùs, ì adj. (4) 1. kuris gerai bėga, eiklus: Nupirkau išeĩglią kumelę, galėsiu važiuoti Šts. 2. žr. išeigus: Išeigli boba – kiaurai vienoms išeigoms Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
išėjus — išėjùs, ì adj. (4) kuris retai namuose esti; plg. išeigus: Kažin ar rasi jį namuose – jis labai išėjùs Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
